- gurulys
- gurulỹs sm. (3b) trupinys, gurinys: Viską suvalgiau, tik guruliaĩ liko Vlk. Katė surinko visus duonos gurulius Dg. Eidama viešnagėn, pasiėmiau sūrį, bet susitrynė į gurulius Kls. Pilna po stalu primėtyta gurulių Sl. Nenugurėjo duonos gurulėlis rš.
◊ (kieno) guruliaĩ parinktì labai panašus: Tėvo ir guruliaĩ parinktì Kb.
Dictionary of the Lithuanian Language.